Tarptautinėje prekyboje krovinio atvykimas į Lietuvą dar nereiškia, kad prekes galima iš karto vežti į įmonės sandėlį. Kai prekės atgabenamos iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, atsiranda muitinės procedūros, deklaracijos, prekių klasifikavimo ir dokumentų klausimai. Muitinės tarpininkai padeda šiuos procesus organizuoti ir atstovauti klientui atliekant reikalingus formalumus, todėl jų paslaugomis naudojasi tiek reguliariai importuojančios įmonės, tiek verslai, su tarptautine prekyba susiduriantys tik retkarčiais. https://www.arijus.lt/paslaugos/muitines-tarpininkai
Muitinės tarpininkai ypač naudingi tuomet, kai krovinys nėra paprasta vienos rūšies prekių siunta. Viename konteineryje gali būti dešimtys skirtingų produktų, kuriems reikia tikslių aprašymų ir atitinkamo klasifikavimo. Prie to prisideda komerciniai bei transporto dokumentai, prekių vertės ir kilmės informacija, o tam tikrais atvejais – papildomi konkrečioms prekėms taikomi reikalavimai. Verslui, kuris neturi savo muitinės srities specialisto, savarankiškas visų šių klausimų sprendimas gali užimti gerokai daugiau laiko, nei iš pradžių tikėtasi.
Tarpininko darbas prasideda dar prieš atvykstant kroviniui
Patogiausias scenarijus yra toks, kai muitinės formalumams reikalingi dokumentai pradedami tvarkyti iš anksto. Importuotojas jau žino, kas atvyksta, turi tiekėjo sąskaitą, pakavimo informaciją ir transporto dokumentus, o tarpininkas gali įvertinti pateiktus duomenis. Jei kyla klausimų, dar yra laiko kreiptis į tiekėją ar kitą logistikos grandinės dalyvį.
Praktikoje ne visada nutinka taip tvarkingai. Kartais įmonė muitinės tarpininko pradeda ieškoti tik gavusi pranešimą, kad krovinys jau atvyko. Tada paaiškėja, kad tiekėjo sąskaitoje produktai aprašyti keliais žodžiais, trūksta informacijos apie jų sudėtį arba nėra kitų reikalingų duomenų. Prasideda laiškai tiekėjui, dokumentų tikslinimas, o krovinys tuo metu laukia.
Kelios valandos čia dažniausiai nieko nepakeičia. Kelios papildomos dienos jau gali turėti finansinių pasekmių, ypač jei dėl laukimo atsiranda terminalo, sandėliavimo ar kitų logistikos išlaidų. Todėl įmonėms, kurios importuoja reguliariai, verta nusistatyti paprastą taisyklę: muitinės dokumentų klausimai sprendžiami ne tada, kai prekės jau atvyko, o tada, kai apie būsimą siuntą turima pakankamai informacijos.
Kodėl prekių aprašymas toks svarbus?
Komerciniame bendravime trumpi produktų pavadinimai yra įprasti. Įmonė ir jos tiekėjas puikiai supranta, ką reiškia konkretus modelio numeris ar vidinis produkto kodas. Muitinės procedūrose tokio paaiškinimo gali nepakakti.
Tarkime, sąskaitoje įrašyta „machine parts“. Iš šio aprašymo aišku tik tiek, kad dėžėje yra kažkokios įrenginio dalys. Neaišku, kokio įrenginio, kam jos naudojamos, iš ko pagamintos ir kokias funkcijas atlieka. Kai reikia nustatyti tinkamą prekės klasifikavimą, tokios detalės gali būti reikšmingos.
Dėl to muitinės tarpininkas kartais prašo techninio aprašymo, gamintojo katalogo, produkto nuotraukos ar kitos informacijos. Importuotojui tai gali pasirodyti kaip papildomas popierizmas, tačiau problema paprastai yra ne dokumentų kiekis, o būtinybė tiksliai suprasti, kas deklaruojama.
Prekės kodas gali turėti įtakos visam importo skaičiavimui
Prekių klasifikavimas yra viena sričių, kurioje klaida gali turėti platesnių pasekmių nei netikslus įrašas dokumente. Pagal prekės pobūdį ir klasifikavimą nustatomi jai aktualūs muitinės reikalavimai bei tarifinės priemonės. Todėl tinkamo kodo nustatymas nėra vieta spėjimams.
Tai ypač svarbu dar prieš sudarant didelį pirkimo sandorį. Verslas gali rasti labai patraukliai įkainotą produktą už ES ribų ir skaičiuoti būsimą maržą pagal gamintojo kainą bei transportavimo išlaidas. Tik vėliau pasidomėjus importu paaiškėja, kad bendroje savikainoje reikia įvertinti ir muitus, importo PVM bei kitas su įvežimu susijusias sąnaudas.
Patyrę importuotojai tokius skaičiavimus atlieka prieš patvirtindami užsakymą. Pradedantieji kartais juos palieka laikui, kai prekės jau plaukia konteineryje. Antruoju atveju pasirinkimų lieka mažiau.
Importas iš Kinijos nėra vienintelis atvejis
Kalbant apie muitinės formalumus dažnai pirmiausia pagalvojama apie prekes iš Kinijos. Tai suprantama – daugybė Europos verslų ten perka elektroniką, įrangą, komponentus, tekstilę ir įvairias plataus vartojimo prekes. Vis dėlto muitinės tarpininkų darbas apima gerokai daugiau prekybos krypčių.
Prekės gali atvykti iš JAV, Jungtinės Karalystės, Turkijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Indijos ar daugybės kitų trečiųjų šalių. Eksporto atveju situacija apsiverčia – Lietuvos ar kitos ES valstybės įmonė produkciją siunčia už Sąjungos muitų teritorijos ribų ir turi pasirūpinti išvežimo procedūromis.
Kiekvienas maršrutas gali turėti savo praktinių niuansų. Reikšmės turi ne vien šalis, bet ir prekės, jų kilmė, sandorio sąlygos bei pasirinkta muitinės procedūra. Todėl ankstesnė vienos siuntos patirtis nebūtinai automatiškai pritaikoma visiškai kitam kroviniui.
Elektroninė prekyba sukūrė naują mažų importuotojų kartą
Anksčiau tiesioginis importas daugeliui mažų verslų atrodė gana tolimas procesas. Šiandien tiekėją kitame pasaulio krašte galima rasti per vieną vakarą. Produkto katalogas peržiūrimas internete, kainos aptariamos žinutėmis, pavyzdžiai atsiunčiami kurjeriu, o didesnis užsakymas patvirtinamas net neišėjus iš biuro.
Socialiniai tinklai šį procesą dar paspartino. „TikTok“ ar „Instagram“ išpopuliarėjęs produktas gali paskatinti verslininkus labai greitai ieškoti gamintojo ir bandyti prekę atsivežti tiesiogiai. Kol kalbama apie dizainą, pakuotę ir pardavimo kainą, importo procedūros atrodo kaip tolimesnis etapas.
Bet konteineriui išplaukus jos niekur nedingsta. Tada ir paaiškėja, kad tarptautinė prekyba susideda ne vien iš gero produkto radimo ir reklamos. Reikia transporto, dokumentų, muitinės formalumų, sandėlio ir tolimesnio prekių paskirstymo. Mažam elektroninės prekybos verslui tai dažnai būna pirmasis rimtesnis susidūrimas su visa logistikos grandine.
Muitinės tarpininko kaina nėra vienintelis kriterijus
Ieškant paslaugų teikėjo natūralu palyginti kainas. Jei per metus deklaruojamos kelios dešimtys ar keli šimtai siuntų, net nedidelis įkainių skirtumas susideda į pastebimą sumą. Vis dėlto vien deklaracijos kainos palyginimas neparodo visos paslaugos kokybės.
Kasdienėje veikloje labai greitai išryškėja komunikacijos reikšmė. Ar tarpininkas praneša, kad trūksta informacijos? Ar aiškiai pasako, ko reikia? Ar į skubų klausimą atsakoma tą pačią dieną, ar po kelių dienų? Kai krovinys laukia, tokie skirtumai tampa svarbesni nei keli eurai paslaugos eilutėje.
Taip pat verta pasidomėti patirtimi su konkrečiomis prekėmis ir transporto būdais. Įmonė, nuolat importuojanti pramoninę įrangą jūrų transportu, turi kitokių poreikių nei verslas, gaunantis nedideles oro transporto siuntas. Tarpininkas, kuris jau supranta kliento tiekimo grandinę, ilgainiui gali dirbti gerokai efektyviau.
Muitinės tarpininkas ir ekspeditorius nėra tas pats
Šios dvi paslaugos logistikoje glaudžiai susijusios, todėl kartais suplakamos į vieną. Ekspeditorius pirmiausia rūpinasi krovinio transportavimo organizavimu – maršrutu, vežėjais ir atskirų transporto etapų koordinavimu. Muitinės tarpininko sritis yra muitinės procedūros ir su jomis susijęs atstovavimas bei deklaravimas.
Praktikoje klientui abi paslaugas gali pasiūlyti ta pati logistikos bendrovė. Tai gana patogu, nes informacija apie krovinį juda tarp mažesnio skaičiaus žmonių. Atvykęs krovinys gali būti deklaruojamas, vėliau perduodamas į sandėlį arba organizuojamas jo pristatymas gavėjui.
Tačiau net ir perkant kelias paslaugas vienoje vietoje verta tiksliai žinoti jų apimtį. Kas įtraukta į pasiūlymą, kas organizuoja konkretų transporto etapą, kas atsakingas už dokumentų pateikimą ir kokios išlaidos gali atsirasti papildomai – šiuos klausimus paprasčiau išspręsti prieš krovinio išsiuntimą.
Reguliarus importas reikalauja tvarkos ir pačioje įmonėje
Geras muitinės tarpininkas gali gerokai palengvinti darbą, bet dalis atsakomybės visada lieka importuotojui. Jei įmonės viduje niekas nežino, kas užsakyta, kokia produkto sudėtis ar kodėl sąskaitoje nurodyta viena vertė, o kituose dokumentuose – kita, išorinis specialistas negalės stebuklingai atkurti trūkstamos informacijos.
Reguliariai importuojant verta turėti vienoje vietoje pagrindinius pasikartojančių prekių duomenis ir techninius aprašymus, aiškią dokumentų gavimo iš tiekėjų tvarką bei atsakingą darbuotoją. Tai nėra įspūdinga logistikos inovacija. Tiesiog mažiau laiškų su žodžiu „skubu“, kai krovinys jau laukia.
Ilgainiui būtent taip muitinės tarpininkai tampa normalia tiekimo grandinės dalimi, o ne specialistais, kurių numerio pradedama ieškoti tik atsiradus problemai. Kai dokumentai ruošiami laiku, atsakomybės aiškios, o informacija apie prekes tvarkinga, muitinės procedūros verslui tampa gerokai labiau prognozuojamos.
